Kas yra poliravimas?
Mechaniniame projekte poliravimas yra įprastas dalių apdorojimo procesas. Tai išankstinio apdorojimo, pvz., pjovimo ar šlifavimo, procesas, kad paviršius būtų lygus. Galima pagerinti geometrijos tikslumą, pvz., paviršiaus tekstūrą (paviršiaus šiurkštumą), matmenų tikslumą, lygumą ir apvalumą.
Vienas iš jų yra „fiksuoto abrazyvinio apdorojimo metodas“, kai prie metalo tvirtinamas kietas ir smulkus šlifavimo diskas, o kitas – „laisvojo abrazyvinio apdorojimo metodas“, kai abrazyviniai grūdeliai sumaišomi su skysčiu.
Fiksuoto šlifavimo procese naudojami abrazyviniai grūdeliai, kurie yra sujungti su metalu, kad būtų poliruoti komponento paviršiaus iškyšos. Yra apdirbimo būdų, tokių kaip šlifavimas ir superfinišavimas, kuriems būdingas tai, kad poliravimo laikas yra trumpesnis nei laisvo šlifavimo apdorojimo metodas.
Taikant laisvojo abrazyvinio apdirbimo metodą, abrazyviniai grūdeliai sumaišomi su skysčiu ir naudojami šlifavimui bei poliravimui. Paviršius nugramdomas laikant dalį iš viršaus ir apačios ir ant paviršiaus braukiant srutą (skystį, kuriame yra abrazyvinių grūdelių). Yra apdirbimo būdų, tokių kaip šlifavimas ir poliravimas, o jo paviršiaus apdaila yra geresnė nei fiksuoto abrazyvinio apdorojimo metodų.
● Šlifavimas
● Elektropoliravimas
● Superinė apdaila
● Šlifavimas
● Poliravimas skysčiu
● Vibracinis poliravimas
Lygiai taip pat yra ultragarsinis poliravimas, kurio principas panašus į būgninio poliravimo. Ruošinys įdedamas į abrazyvinę pakabą ir kartu dedamas į ultragarsinį lauką, o abrazyvas yra šlifuojamas ir poliruojamas ant ruošinio paviršiaus ultragarso svyravimu. Ultragarso apdirbimo jėga yra maža ir nesukels ruošinio deformacijos. Be to, jis taip pat gali būti derinamas su cheminiais metodais.
